Neutralūs tonai atrodo saugiausias pasirinkimas, o iš tikrųjų juos suderinti sunkiausia. Dažniausia klaida — kūrinys per daug panašus į sieną, todėl joje tiesiog dingsta. Kad taip nenutiktų, paveiksle turi būti bent vienas dalykas, kuris skiriasi: matoma faktūra, aiškus potėpis arba vienu tonu tamsesnė spalva nei siena.
Kolekcijoje yra dviejų rūšių kūrinių. Vieni turi aiškią formą ir matomą kontrastą — organiškos linijos, tamsesnės dėmės. Kiti beveik be formos, tik švelnūs perėjimai. Jei siena didelė ir tuščia, imk tą, kuriame formos daugiau. Jei kambarys jau pilnas tekstūrų — vilna, linas, mediena, atviros lentynos — imk ramesnį.
Toliau žiūrėk, ar kambarys šiltas, ar vėsus. Tai svarbiau nei pats paveikslo tonas. Šviesus ąžuolas, linas ir kreminės sienos prašo šiltesnio kūrinio. Tamsi ar pilkšva mediena su baltomis sienomis — vėsesnio. Suklydus tai matosi iškart: paveikslas atrodo priklijuotas, nors atspalvis tarsi tinka.
Neutralūs kūriniai dera Japandi, skandinaviškame ir moderniame organiniame interjere, nes visi jie remiasi medžiaga, ne spalva. Todėl jie gerai atrodo ir tada, kai kambarys keičiasi — pakeitus tekstilę ar baldus paveikslo keisti nereikia.
Kiekvienas spaudinys atkeliauja mediniame rėme — baltame, natūralaus medžio, tamsiame ar juodame. Vietoj stiklo naudojamas nedūžtantis pleksiglasas, kabinimo elementai jau pritvirtinti.
Kuri elegantiškesnę erdvę? Skaityk mūsų vadovą: Tyli prabanga: dizainerio gidas elegantiškiems moderniems interjerams.
Tie patys motyvai yra ir kaip neutralių tonų drobės bei neutralių tonų posteriai.
